Sábado 21 de Mayo de 2022
El portal de la papa en Argentina
14.81%Variación precio
puestos MCBA
  • Cielos nubososBalcarceBuenos Aires, Argentina
    - 17°
  • Intervalos nubososVilla DoloresCórdoba, Argentina
    - 20°
  • Cielos nubososRosarioSanta Fe, Argentina
    - 20°
  • Cielos despejadosEstacion UspallataMendoza, Argentina
    - 16°
  • Intervalos nubososCandelariaSan Luis, Argentina
    - 22°
  • Intervalos nubososChoele ChoelRío Negro, Argentina
    - 18°
  • Cielos despejadosSan Miguel de Tuc.Tucumán, Argentina
    - 21°
Ampliar
 Buscador de Noticias
Europa 19/01/2022

Lituania: Išaugusios lietuviškų bulvių kainos viršijo Europos rekordą – ekonomistai įspėja: dėl to kaltos ne tik kuro kainos, bet ir neatsakingai dali

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad daržovės išliks brangios iki pat vėlyvo pavasario, mat kainą lemia prastas derlius bei auganti kuro kaina.

Tadas Povilauskas

Tačiau, anot Vilniaus universiteto (VU) ekonomisto Algirdo Bartkaus, mėgėjiškas bulvių augintojų sektorius gyvena iš subsidijų dyzelinu. „Mes valdome 1 proc. ES bulvininkystei skirto ploto, bet mes duodame tiktai pusę procento viso ES bulvių derliaus! Na tai yra tikrai prastai“, – LRT RADIJUI sako jis.

VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad gyventojai daržovių vartoja per mažai, nors jos gerina žarnyno darbą, skatina laimės hormono – serotonino gamybą. Tiems, kam nepatinka šiltnamiuose užaugintų daržovių skonis, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Jurgita Kulaitienė siūlo rinktis raugintas.

Perkraunant civilizaciją. Kiek valgome daržovių, kurios per metus žymiai pabrango?

Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė sako, kad per metus daržovių kainos mūsų šalyje ūgtelėjo ne taip jau ir mažai – 26,9 procento. „O jeigu imsime laikotarpį nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio mėnesio, tai tas padidėjimas yra dar didesnis ir siekia 33,2 proc., – statistikos duomenis skelbia ji. – Tai tikrai trečdaliu kainos yra pakilusios.“

V. Jasionienės teigimu, daugiausia pabrango lietuvių itin mėgstamos bulvės. Pasak jos, praėję metai nepasižymėjo geru bulvių derliumi. Kitų lietuvių mėgstamų ir daugiausia vartojamų daržovių kainos taip pat nemenkai ūgtelėjo.

„Bulvės pabrango daugiausia – per metus net dukart. Antroje vietoje yra kopūstai, jie pabrango 34 proc. Taip pat trečdaliu brango ir svogūninės daržovės: svogūnai ir česnakai, – vardija Kainų statistikos skyriaus vedėja. – Beje, brango ne tik daržovės, bet ir vaisiai.“

Anot Statistikos departamento specialistės, daržovių ir vaisių brangimą mūsų šalyje lėmė ir tai, kad nemaža jų dalis yra importuojama. „Tai susiję su importu. Kadangi mes jau savomis daržovėmis visos rinkos neužpildome, tai per metus tas pabrangimas siektų virš 13 proc.“, – daržovių ir vaisių brangimo tendencijas trumpai apibendrina V. Jasionienė.

Kainų statistikos skyriaus vedėja tikina, kad kitose Baltijos šalyse daržovių ir vaisių kainos taip pat šoktelėjo į viršų. Maža to, bendras daržovių pabrangimas yra didesnis nei mūsų šalyje. „Jei palygintume kainas su mūsų kaimyninėmis šalimis, tai Latvijoje daržovių kainos padidėjo 15 proc., o Estijoje – 20 proc.“, – kaimyninių šalių statistikos duomenis skelbia pašnekovė.

Už ekonomikos stebėjimą ir prognozavimą atsakingas SEB banko ekonomistas T. Povilauskas pastebi, kad lietuviai yra bene daugiausia daržovėms išleidžianti tauta Senajame žemyne. „Kai skaičiuojame, kiek vidutinis lietuvis išleidžia pinigų daržovėms, imamas toks Europos Sąjungos (ES) gyventojų krepšelis. Tai Lietuva yra viena daugiausia išleidžiančių daržovėms šalių visoje ES“, – tvirtina ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, iš vienos pusės tokią situaciją lemia vis dar menkos lietuvių tėvynėje gaunamos pajamos, tačiau, kita vertus, net ir palyginti su kaimyninėmis šalimis, kur tos pajamos taip pat nėra didelės, Lietuvos gyventojai vis tiek išsiskiria kaip santykinai daug pinigų daržovėms skirianti tauta.

„Na ir, aišku, bulvės! – daugelio tradicinių lietuviškų patiekalų ingredientą pamini SEB banke už ekonomikos stebėjimą ir prognozavimą atsakingas ekonomistas. – Pagal bulvių vartojimą mes esame vieni iš Europos Sąjungos lyderių.“

Kad Lietuva ne šiaip sau vadinama bulvinių patiekalų kraštu ir ši daržovė yra itin mėgstama tautiečių, patvirtina ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. Anot jo, bulvės mūsų šalyje ne šiaip sau pabrango, kainos pas mus kilo labiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Maža to, kaip tikina A. Bartkus, Lietuva išsiskiria ir itin žemu žemės ūkio efektyvumu.

„Bulvių kainų augimas pas mus viršijo Europos rekordą! Tačiau pažiūrėkime, koks yra mūsų šalies žemės ūkio efektyvumas. O jis yra stulbinamai žemas, – liūdną statistiką pateikia ekonomistas. – Mes valdome 1 proc. ES bulvininkystei skirto ploto, bet mes duodame tiktai pusę procento viso ES bulvių derliaus. Na tai yra tikrai prastai.“

Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis ekonomisto pateiktos statistikos sako nenorintis piešti tik juoda spalva. Pasak jo, susiformavo tarsi du bulvių auginimo greičiai: pirmajam atstovauja profesionalūs ūkiai, o antrajame lieka mėgėjai, pastarieji ir tempia mūsų produkcijos apimtis žemyn.

„Vienas greitis yra profesionalūs ūkiai, kurie augina bulves, jų efektyvumas nėra nė kiek mažesnis negu kitose Europos šalyse, o kai kuriais atvejais galbūt net ir didesnis. O štai antroji dalis augintojų yra mėgėjai arba pusiau mėgėjai, jie dėl technologijų trūkumo, dėl nepakankamų investicijų, dėl naudojamos prastesnės sėklinės medžiagos gauna prastą derlių“, – aiškina M. Laukaitis.

Ekonomistas A. Bartkus dar drąsiau įvardija kainų kilimo priežastį. Pasak jo, dėl aukštos bulvių kainos kaltas ne tik neefektyvus ūkininkavimas, bet ir tokį ūkininkavimo būdą tarsi skatinančios subsidijos.

„Tas bulvių kainų prieaugis ypač didelis yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Rumunijoje – visuose tuose kraštuose, kur šitas sektorius yra labai neefektyvus. Taigi, tokiam neefektyviam sektoriui jokių absoliučiai konkurencinių galimybių nėra. Galima teigti, kad šitas sektorius gyvena iš principo, na, kaip čia švelniau pasakyti, iš subsidijų dyzelinui“, – sako VU ekonomistas.

„Daržovių kainos išliks aukštos iš esmės iki pat vėlyvo pavasario“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad šiuo metu matomą daržovių kainų augimą nulėmė naftos ir degalų kainų augimas. „Kylant degalų kainai, automatiškai brangsta viskas – nuo kirpimo paslaugų iki telekomunikacijų paslaugų, iki maisto ir tų pačių daržovių kainų, – tvirtina jis. – Logistika, transportas yra praktiškai visų prekių ir dalies paslaugų dedamoji.“

Ekonomistas įvardija ir antrą veiksnį, dėl ko daržovių kainos pastaraisiais metais vis kyla į viršų. Tai yra atlyginimų augimas. „Lietuvoje atlyginimai auga ganėtinai sparčiai. Taip pat ir žemės ūkio sektoriuje. Labai normalu, kad, trūkstant darbo jėgos ir kylant atlyginimams, verslas atitinkamai kelia ir kainas. Taigi, tos kainos kyla arba krenta ne dėl to, kad kas nors kam nors daro spaudimą, o dėl objektyvių kaštų dedamųjų“, – neabejoja A. Izgorodinas.

VU Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko mokslinių tyrimų sritis yra mityba ir visuomenės sveikata. Pasak jo, nors kiekvieną dieną daržoves valgo maždaug 57 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pagal suvartojamą kiekį vis dar nesiekiame rekomenduojamo vidurkio.

„Rekomenduojama daržoves valgyti kiekvieną dieną. Šita tendencija (57 proc. Lietuvos gyventojų kasdien valgo daržoves – LRT.lt) yra nebloga, nes prieš penkmetį tai valgė iš viso tik 37 proc. šalies gyventojų, – tikina jis. – Tačiau jeigu pažiūrėtume, kiek žmogus suvalgo tų daržovių, tai, iš tikrųjų, reikėtų tą kiekį bent jau padvigubinti.

Rimantas Stukas

Rimantas Stukas / BNS nuotr.

Dabar minimalus bendrai suvartojamų daržovių ir vaisių kiekis yra 400 gramų. Kaip žinia, daržovių reikia suvartoti daugiau negu vaisių. Taigi, daržovių per dieną reiktų suvartoti mažiausiai 200 gramų, o optimalus daržovių ir vaisių suvartojimo kiekis būtų bent 600 gramų. Kadangi daržovių reikia daugiau, tai optimalus suvartoti daržovių kiekis būtų daugiau negu 300 g per dieną.“

Daržovės, turgus, morkos, ridikėliai

Daržovės, turgus, morkos, ridikėliai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Anot pašnekovo, vidutinis Lietuvos gyventojas per dieną suvartoja 260–270 g daržovių. Taigi, iki rekomenduojamo kiekio mūsų tautiečiams šiek tiek trūksta. VU profesorius taip pat pabrėžia, kad lietuviai dažnai daro klaidą, nurodydami tarp suvartojamų daržovių ir bulves. Pasirodo, nacionaline daržove tapusi bulvė bendroje statistikoje priskiriama ne daržovių, o makaronų, kruopų ir duonos grupei.

„Žmonės kartais galbūt neteisingai supranta klausimą dėl daržovių suvartojimo, <...> dalis jų prie daržovių priskiria ir bulves. Aišku, bulves mes suprantame kaip daržovę, bet atliekant bet kokius mokslinius tyrimus daržovių vartojimas yra skaičiuojamas neįtraukiant bulvių, nes bulvės pagal maisto produktų grupes priskiriamos krakmolingiems produktams ir patenka į tą grupę, kur yra makaronai, kruopos, duona. Taigi, jeigu atmestume bulves, tai paaiškėtų, kad žmonės Lietuvoje tų daržovių suvartoja dar mažiau...“ – sako prof. R. Stukas.

Viso reportažo šia tema klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Fuente: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1584920/isaugusios-lietuvisku-bulviu-kainos-virsijo-europos-rekorda-ekonomistai-ispeja-del-to-kaltos-ne-tik-kuro-kainos-bet-ir-neatsakingai-dalijamos-subsidijos


Te puede interesar